Kodėl konsultuoju (patariu) NEstatyti planuojamos naujos atominės elektrinės?

Konsultacinio (patariamojo) referendumo biuletenis siūlo pareikšti nuomonę dėl šio teiginio: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“. Jei tai būtų referendumas dėl principinio pritarimo atominės energetikos vystymui kaip vienam iš alternatyvių energijos šaltinių Lietuvoje, žymėčiau TAIP.  Nesu nusiteikęs prieš atominę energiją ir esu linkęs leisti Lietuvos energetikos ekspertams ir politikos formuotojams svarstyti visas įmanomas alternatyvas siekiant užtikrinti saugų, patikimą ir konkurencingą elektros tiekimą visiems Lietuvos vartotojams. Tokį referendumą galima buvo rengti prieš keletą metų, bet ne dabar. Šiuo metu jau yra parinktas atominės elektrinės reaktorius ir vyksta derybos tiek su projekto partnetriais, tiek su investuotojais. Siūlymas Lietuvos piliečiams įsitraukti į šį procesą yra keistokas, bet jei jau klausia, galima „patarti“. Apsisprendžiant rengiamame referendume būtų neišmintinga nekreipti dėmesio į detalesnę informaciją apie patį projektą. Tad kodėl konsultuoju (patariu) NEstatyti planuojamos naujos atominės elektrinės?

Pasirinkto ABWR tipo reaktoriaus maksimali galia yra 1350MW. Kuo arčiau pilno pajėgumo dirbs jėgainė, tuo pigesnė bus elektros kilovatvalandė. Nakties metu, kuomet elektros vartojimas sumažėja, Lietuvoje iš viso reikia apie 700MW galios. Kadangi atominės elektrinės drąstiškas galios kaitaliojimas paros bėgyje nėra įmanomas, savaime suprantama, kad likę pajėgumai visada turės būti panaudojami vartojimui už Lietuvos ribų. Efektyvus ir saugus jėgainės veikimas labai priklausys nuo mūsų kaimynų vartojimo. Dar neseniai Baltarusija sugebėjo puikiai pasinaudoti mūsų buvusios atominės jėgainės nelankstumu, užsitikrindama žymiai pigesnį elektros tiekimą nei vietiniai Lietuvos vartotojai. Norint išvengti panašaus oportunistiško elgesio su naująja jėgaine, reikėtų sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis su kaimyninių šalių partneriais visam jėgainės eksploatavimo laikotarpiui. Šie partneriai įsipareigotų pasiimti jiems skirtą energiją už sutartą kainą ir galėtų toliau patys sukti galvą, ką su ja daryti. Užsitikrinus tokias (nelaužomas!) ilgalaikes garantijas, energetinė priklausomybė nuo mūsų kaimynų būtų šiek tiek apribota.

Bet jeigu jau statome šią milžinišką jėgainę, užtikrindami jos stabilią veiklą ilgalaikėmis tarptautinėmis sutartimis, kam mes tada kūrėme Baltpool elektros rinką (kuri beje kol kas veikia labai sėkmingai)? Kad po kelių metų leistume ją monopolizuoti vienam rinkos dalyviui? Rinka su tokiu dominuojančiu energijos gamintoju kaip planuojama VAE praras savo dabartinį patrauklumą, konkurencingumą ir gebėjimą skatinti technologines inovacijas energetikos sektoriuje. Viena iš šių dienų elektros biržų ypatybių yra ta, kad rinkos kliringo metu yra atsižvelgiama ne tik į kainų pasiūlymus bet ir į techninius elektrinių apribojimus. Siekiant užtikrinti atominės jėgainės saugų ir sklandų darbo rėžimą, pigesni elektros tiekimo kainų pasiūlymai gali būti atmetami dėl techninių apribojimų. Kai techniniai reikalavimai pradeda vaidinti svarbesnį vaidmenį kliringo metu nei kainų pasiūlymai, rinka praranda savo geriausias savybes.

Siūlymas statyti didžiulę atominę elektrinę Lietuvos regione išsiskiria ir kitų šalių kontekste. Pasaulyje, greitai augant konkurencijai gamtinių dujų išgavimo sektroriuje, didėja elektrinių naudojančių gamtines dujas patrauklumas. Sparčiai besivystančios atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos skatina decentralizuotų elektros tiekimo sistemų vystymąsi. Tuo tarpu 1350MW galios atominės jėgainės , savo pajėgumais viršijančios Lietuvos vartojimo poreikius, statyba mūsų šalyje būtų žingsnis į labiau centralizuotą ir koncentruotą energetikos sistemą, kurioje būtų mažiau vietos tiek konkurencijai, tiek inovacijai. Būtent dėl šių priežąsčių mano patarimas artėjančiame referendume greičiausiai bus NE.

Ką Paul Krugman pasakytų apie LT ekonomiką?

Praėjusią savaitę Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paul Krugman savo bloge sukritikavo Estijos kaip efektyvaus ekonominės krizės suvaldymo pavyzdį pasitelkiant abstinencijos priemones.

Tai išprovokavo net pačio Estijos prezidento kandžių pasisakymų tiradą Twitter tinkle:

Jeigu kam nors įdomu, kaip šiuo klausimu lygiuojasi su Estija Lietuva (kuri irgi pritaikė gan griežtą abstinenciją), apačioje pateikiu Krugman pavyzdžiu parengtą grafiką (duomenų šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas)



Beje, naudojant metų ketvirčio duomenis, kažin ar ekonomikos piko kaip atskaitos taško naudojimas yra geras matas bendram ekonomikos nuosmūkiui matuoti. Nebent yra atsižvelgiama į sezoninius ekonominio aktyvumo svyravimus...

Padengtos obligacijos

Mušami emisijų rekordai
Po 2007 metų daugumoje vakarų Europos šalių didėjančiu pagreičiu bankai pradėjo finansuotis leisdami taip vadinamas padengtas obligacijas (ang. covered bonds). Remiantis Dealogic, Europos padengtų obligacijų emisija šiais metais pasiekė rekordinį 361 mlrd. JAV dolerių lygį. Kai tuo tarpu nepadengtų obligacijų platinimas, vienas iš tradicinių bankų finansavimosi šaltinių, šią vasarą buvo beveik visiškai sustojęs. Europos padengtų obligacijų associacijos (ECBC) duomenimis 2010 metų pabaigoje apyvartoje buvo 2.5 tr eurų padengtų obligacijų, kas sudaro apie 20% išduotų būsto paskolų rinkos.

ABS be rizikos perkėlimo
Padengtos obligacijos nėra visiška naujovė. Štai Vokietijoje jos (vok. Pfandbriefe) leidžiamos jau nuo 18 amžiaus ir yra neatsiejama vokiškosios bankinės sistemos dalis. Iš pirmo žvilgsnio, padengtos obligacijos turi labai daug panašumų su liūdnai pagarsėjusiais turtu užtikrintais vertybiniais popieriais (ang. asset backed security arba ABS). Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. ABS suteikia galimybę paskolas suteikusiai institucijai perkelti riziką kitiems investuotojams, nuo rizikos visiškai atsiribojant. Dėl to ABS emitentas neturi paskatų deramai vertinti pateikiamo užstato rizikingumo.Tuo tarpu investuotojai į padengtas obligacijas yra apsaugoti „dvigubo regreso“ teisės į paskolą išdavusią instituciją, kas skatina emitentą dėti daugiau pastangų į pateikiamo užstatui turto vertinimą.

Dvigubo regreso teisė
Padengtų obligacijų emitentas iš esmės skolinasi už užstatą, kurio kokybę atskiru reguliavimu nustato ir prižiūri finansų priežiūros institucija. Pavyzdžiui, kaip užstatas pateikiamos būsto paskolos kurių paskolos ir užstatyto turto santykis neperžengia tam tikros ribos. Iš esmės emitentas (beveik išskirtinai tik banko licenziją turinti instituciją) skolinasi užstatydamas geriausią savo turimą turtą. Negana to, jeigu iki obligacijos išpirkimo užstatytas turtas pradės nebetenkinti reikalavimų, jis banko turės būti pakeistas kitu užstatu, blogiausiu atveju grynaisiais. Priedo, į padengtą obligaciją investavęs investuotojas yra apsaugotas ne tik užstatytu turtu, kurio kokybė pastoviai stebima, bet taip pat turi regreso teisę į visą kitą emitento turtą. Tai ypač svarbu, kai padengtas obligacijas platina atskira su užstato pateikėju susijusi institucija.

Nepopuliarios Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu nei viena institucija nėra išleidusi padengtų obligacijų (2004m NORD platintos padengtos obligacijos yra išpirktos). Tam nėra poreikio, nes didieji bankai, apart indėlių, finansuojasi imdami paskolas iš motininių bankų, o mažieji sėkmingai platina obligacijas vidinėje rinkoje. Bet dėl pastarųjų įvykių Lietuvos bei Europos finansų rinkose situacija gali pasikeisti.

Išblėsusi „Vienos iniciatyva“
2009 Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros bankas inicijavo taip vadinamą „Vienos iniciatyvą“, kuria suinteresuotos finansinės institucijos sutarė kad nepuls atitraukinėti lėšų iš tam tikrų rizikos regionų. Bet situacija sparčiai keičiasi. Štai Austrijos centrinis bankas nurodė bankams mažinti paskolas teikiamas Rytų Europos šalyse, o Vokietijos Comerzbank, turintis skyrių bei dukterinių bankų kitose Rytų Europos šalyse, išplatino pranešimą, kad nuo šiol apsiribos skolinimu tik Vokietijoje bei Lenkijoje.

Gali padėti užsitikrinti finansavimą
Padengtos obligacijos dažnai turi atskirą reguliavimo rėžimą, tad investuotojai tiksliai žino kokios procedūros vyktų jeigu emitentas nesugebėtų obligacijų išpirkti. Kadangi padengtos obligacijos kreditorių eilėje praktiškai stovi netgi aukščiau draustų indėlių, jos patrauklios tiek stambiems užsienio investuotojams (ypač jeigu platinamos užsienio valiuta) tiek smulkiesiems investuotojams, turintiems abejonių (nebūtinai pagrįstų) dėl indelių draudimo.

Grėsmė skolinantiems be užstato
Būtent dėl šio aspekto JAV Federalinė indėlių draudimo kompanija (FDIC) griežtai pasisako prieš padengtų obligacijų reguliavimo įstatymą, kuris šiuo metu skinasi kelią JAV senate. FDIC argumentai labai paprasti. Padengtų obligacijų emitento bankroto atveju paprastiems kreditoriams kurie skolino be užstato (o taip pat ir indelių draudimo fondui) liktų tik „ne toks jau geras“ turtas, kurį būtų nelengva likviduoti. Tačiau dauguma padengtų obligacijų reguliavimo rėžimų nustato užstatyto turto limitus, ir grėsmė kad paprastos obligacijos nebedomins investuotojų yra ne tokia jau svarbi, jeigu tų investuotojų paprasčiausiai nėra.

Kas yra Leo LT

Lietuva sprenžia kokioje energetinėje aplinkoje žmonės gyvens, dirbs, verslininkaus ir kurs ateityje. Norisi saugios, švarios ir pigios energijos, kurios tiekimas būtų patikimas ir kiek galima labiau nepriklausomas nuo atskirų rinkos dalyvių. Labiau pabrėžiant vieną tikslą, kiti tikslai neišvengiamai nukenčia. Kompromiso ieškojimas yra ir išliks būtinybe. Pastaruoju metu įsisiūbavus debatams apie Leo LT, norisi žinoti, iš ko galime rinktis.

Kadangi audringiausios diskusijos verda dėl Atominės Elektrinės Įstatymo pataisų, kurios turėtų sudaryti sąlygas Leo LT steigimui, nusprendžiau tas pataisas paanalizuoti. Pamėginau susirasti ir žiniasklaidos minimas Leo LT sukūrimo sutartį, įstatus ir akcininkų sutartį. Deja AE įstatymo pataisų neradau nei Seimo aktų paieškoje, nei Vyriausybės ar Prezidentūros svetainėse, nei bendrose internetinėse paieškose. Nors traders.lt ir praneša, kad „Nacionalinės elektros energetikos bendrovės “Leo LT” sukūrimo projektas ir jo dokumentai (sukūrimo sutartis, įstatai, akcininkų sutartis) yra parengti ir paskelbti viešai.“, jų nepavyko rasti nei per paieškas, nei jungiamų bendrovių –Lietuvos Energijos, Rytų Skirstomųjų Tinklų ir Vakarų Skirstomųjų Tinklų – svetainėse. Nuorodų neradau ir internetinėje peticijoje, raginančioje pasirašyti prieš Seimo priimtas pataisas.

Tuo mano analizė baigiasi, nes viešai diskutuojami dokumentai lengvai neprieinami.

Leo LT projektą smarkiai kritikuojančios grupės irgi nepateikia aiškių alternatyvų šiam projektui. Šiuo atveju nėra net ką analizuoti.

Dėl atidėto stojimo į eurozoną Lietuva turėtų pateikti apeliaciją Europos teisingumo teismui

Versta iš Financial Times, Gegužės 19, 2006 [Laiškai redaktoriui]

Gerbiamas redaktoriau, kaip ir buvo bijomasi, Europos centrinis bankas (ECB) bei Europos komisija (EK) rekomendavo atmesti Lietuvos prašymą priimti į eurozoną. Lietuvos 2.7% infliacija vos vos viršijo stojimo kirterijų, kuris ECB skaičiavimais buvo 2.6%.

Pagal [ES] stojimo sutartį infliacija Lietuvoje negali būti didesnė daugiau kaip 1.5% nei vidutinė trijų geriausiai kainų stabilumą garantuojančių šalių infliacija. ECB kainų stabilumą apibrėžia infliacijos palaikymu arti 2%, tačiau neperžengiant šio rodiklio. Tačiau eurozonos kandidatėms taikomas kainų stabilumo apibrėžimas yra jau kitas – tai jau trijų Europos Sąjungos šalių turinčių žemiausią infliaciją vidurkis.

Lenkija bei Švedija (kurios nėra eurzonos narės) bei Suomija turi žemiausią 1.1% vidutinę infliaciją Europos Sąjungoje. Prie šio rodiklio pridėjus 1.5 gauname ECB apskaičiuotą stojimo 2.6% kriterijų. Tačiau 1.1% infliacija yra per žema vertinant pagal pačio ECB standartus.

Kai ECB ir EK sprendimas susilaukė kritikos, ji buvo atremta ne ginant skaičiavimo metodologiją, bet argumentuojant kad šis netobulas rodiklis buvo naudojamas visose konvergencijos ataskaitose per praėjusius penkerius metus. Šio argumento logika išties yra išskirtinė.

Tarkime, kad penkerius metus iš eilės, sąmoningai ar dėl kompetencijos stokos, mes sėkmingai pildėme mokesčių deklaracijas, kur klaidingai nurodydavome mažesnius mokestinius įsipareigojimus. Jeigu būtume pagauti šeštais metais, ar mums pavyktų išsisukti argumentuojant, kad „jūs turėtumėte priimti ir šių metų klaidingą mokesčių deklaraciją, nes jūs taip darėte jau penkerius metus“? Manome, kad tikrai nepavyktu.

Lietuva palikta už eurozonos ribų, dėl infliacijos rodiklio, kuris pažeidžia stojimo sutartį ir teisiškai ir morališkai. Lietuva turėtų pateikti apeliaciją Europos teisingumo teismui.

Willem H. Buiter,
Professor of European Political Economy,
European Institute,
London School of Economics and Political Science,
London WC2A 2AE

Anne Sibert,
Professor of Economics,
Birkbeck College,
University of London,
London WC1E 7HX

Dėl atidėtos integracijos į eurozoną S&P pažemino Lietuvos reitingą

Pagal AFX News Limited.

Standard & Poor's Ratings Services ketvirtadienį pranešė, kad peržiūrėjo Lietuvos Respublikos reitingą. Dėl atidėtos integracijos į eurozoną jis pažemintas iš teigiamo į stabilų. Tuo pačiu metu patvirtinti ir valstybės ilgalaikio (A) bei trumpalaikio (A-1) skolinimosi reitingai. „Ekonominės perspektyvos vertinimo pokyčiai atspindi tai, kad mažai tikėtina, jog Lietuva įstos į Europos pinigų sąjungą (EPS) prieš 2008 metus“, - sakė Eileen Zhang, Standard & Poor’s kredito analitikas, po to kai Europos komisija paskelbė apie griežtą Mastrichto kriterijų taikymą.

„Paaiškėjus, kad EPS narystė nusikelia, pagrindiniai faktoriai ribojantys reitingus išlieka potencialiai neigiami ekonominiai efektai dėl įtampos mokėjimų balanse, bei didokos išorinių įsipareigojimų pozicijos.“

Dėl manomai didėsiančių energijos kainų, darbo rinkos suvaržymų, laisvesnės fiskalinės politikos prieš rinkimus, bei mažėjančios politinės paramos euro projektui, infliacinis spaudimas turėtu didėti, nukeldamas įsijungimo į EPS datą po 2008.

Standard & Poor‘s tikisi, kad Lietuvos vyriausybė tęs atsakingą ekonominę bei fiskalinę politiką, kuri atsvers riziką kylančia iš mokėjimų balanso įtampos bei didokos išorinių įsipareigojimų pozicijos.

„Jeigu griežtesnė fiskalinė politika mažins vietinį vartojimą kartu sumažindama infliacinį spaudimą, reitingai gali būti pakelti“, sakė Zhang.

„Kita vertus, jeigu prieš įstojimą į EPS išorinis likvidumas žymiai susilpnėtų, tai turėtų neigiamos įtakos reitingui.“

Europos Sąjungoje ekonominės logikos vakumas, ryškėja diskriminacija

Kokie veiksniai - ekonominiai ar politiniai - nulėmė neigiamą EK sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie eurozonos?

Be jokios abejonės tik ne Lietuvos ekonominis pasirengimas. Kai kurių Lietuvos ekonominių rodiklių turi pavydėti ne viena Europos senbuvė, o infliacijos kriterijus buvo viršytas dėl objektyvių išorinių veiksnių (pvz. dėl energijos kainų šuolio). Net jeigu būtume viršiję šį kriterijų didesniu skirtumu, tai netrukdytų efektyviai eurozonos plėtrai. Tai įrodo JAV atvejis, kuomet įvairių regionų infliacija viršija kriterijų net iki 2.3% punkto (Lietuva 0.06%), bei pačios eurozonos atvejis, kai 2004 metais visa eurozona metus laiko neatitiko infliacijos kriterijaus. Pažvelgus į paskutinių kelių dešimtmečių JAV istoriją, doleris išgyveno ir prisidėjo prie ekonominio augimo šalyje, kur pragyvenimo lygis įvairiuose regionuose skyrėsi labai panašiai, kaip dabar yra išsiplėtusioje ES. Jei tokia menka infliacijos variacija iš tiesų turėtų neigiamų ekonominių pasekmių, tiek JAV, tiek dabartinė eurozona jau seniai būtų buvusios suskaidytos į mažesnes pinigų zonas. Tuo tarpu subalansuota fiskalinė regionų ekonominė politika (nedidelis biudžeto deficitas ir valstybės skola) yra žymiai svarbesni efektyviam vienos valiutos zonos funkcionavimui. Lietuva šiuo aspektu atrodo puikiai. Dar daugiau, 2001 metais Graikijai buvo leista prisijungti prie eurozonos neatitinkant net šio svarbesnio reikalavimo. Graikija viršijo valstybės skolos kriterijų 44% punktais. Lietuvos atveju buvo pademonstruotas neabejotinas dvigubų standartų taikymas, visai neatsižvelgiant į ekonominę logiką. Paskutinę savaitę Europos spaudoje būsimu Europos Komisijos sprendimo absurdiškumu stebėjosi daugybė ekonomikos ekspertų. Štai keletas komentarų spaudoje:

Timothy Ash (Bear Stearns International Ltd. in London ): "Norima pateikti pavyzdį busimoms kandidatėms, nors su ankstesnėmis kandidatėmis buvo elgiamasi kitaip."

Dirk Schumacher (Goldman Sachs Group Inc. in Frankfurt ): "Taisyklės taikomos žymiai negailestingiau nei ankstesniais atvejais."

Paul De Grauwe (The Catholic University of Leuven, Belgium): "1990-aisiais reikėjo apibrėžti infliacijos vaidmenį. Dabar tai nebeturi jokios prasmės."

Joachim Fels (Morgan Stanley): "Iš grynai ekonominių pozicijų, nėra jokio pagrindo neleisti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims prisijungti prie eurozonos."

Michael Hume (Lehman Brothers): "Keista kai stojant į pinigų sąjungą reikia atitikti kriterijų, kuris atsižvelgia į neeurozonos šalis."

Lietuvos poziciją dar labiau sustiprina ir kai kurių Europos parlamento narių reakcija i EK išvadas. MEP Graham Watson (Europos liberalų ir demokratų aljanso vadovas) mano, kad "Lietuvos nepriėmimas į eurozoną yra aiškus dvigubų standartų taikymo atspindys."

Vis rečiau pasigirsdavo komentarų ar euro Lietuvai apskritai reikia, tačiau po EK neigiamo sprendimo visuomenė gali sureaguoti emociškai. Tokiems piliečiams padėti susivokti galėtų Deutsche Bank AG įvertinimas, kad euro įvedimas padidintų bendrą šalies produktą (BVP) iki 20% per sekančius 20 metų. Būtent tam ir užkirto kelią Europos Komisija savo politiniu sprendimu.

Kas lėmė tokį politinį sprendimą?

Baimė, kad būsimosios kandidatės į eurozoną prašysis neturėdamos gerų ekonominių rodiklių. Neatsižvelgus į Lietuvos nereikšmingą 0.06% punkto neatitikimą, būtų pretekstas (Lenkijai, Vengrijai...) reikalauti neatsižvelgti į 10%, 20%, 30%, 40% punktų neatitikimus (nors Graikijos atveju tai neturėjo reikšmės!).

Baimė, kad pradėjus atsižvelgt į realius ekonominius argumentus, politinis procesas bus nesuvaldomas.

Baimė, kad naujos narės pasiglemš užsienio investicijas. Pervenche Beres (EP ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė) jau balandį (balandžio 3d.) interviu "Europolitics" metu pareiškė, kad "eurozonos kandidatės siekia įsivesti vieningą valiutą ne tam, kad prisidėtų prie bendrų komandinių pastangų, o tam, kad pritrauktų naujų užsienio investicijų. Jos bando užimti palankesnes pozicijas kaip vartotojos, o ne kaip tikri dori žaidėjai."

Lietuvos finansų ministro pastebėjimas, kad Europos Sąjunga pati nėra galutinai apsisprendusi dėl eurozonos plėtros nėra iš piršto laužtas. Tame pačiame interviu Pervenche Beres atvirai deklaravo savo poziciją dėl eurozonos plėtros: „Eurozona neturi pajėgumų absorbuoti naująsias ES šalis".

Sprendimui reikšmės galėjo turėti ir Lietuvos vykdoma "atlantinė" užsienio politika. Slovėnijai pasakyti "ne" buvo politiškai sunku, nes ši pavyzdingai "įsispraudė " į Mastrichto konvergencijos kriterijus. Nors ECB savo ataskaitoj du kartus pabrėžė, jog Slovėnijos vykdytas trumpalaikių palūkanų reguliavimas (aukštesnės nei eurozonoje) sumažino šalies infliaciją. Tai reiškia, kad įvedus eurą, Slovėnijoj infliacija turėtų didėti, nes palaikyti aukštesnių trumpalaikių palūkanų Slovėnija nebegalės. Tuo tarpu Lietuva (dėl valiutų valdybos) tokio reguliavimo vykdyti negalėjo ir įsivedus eurą infliacijos padidėjimo dėl šios priežasties nebūtų buvę. Iš esmės, Europos Komisija nubaudė šalį, kuri yra verta pagyrimo šiame Europos integracijos procese. Iš kitos pusės ECB ataskaita apie Lietuvą yra gan palankesnė nei ta pati ataskaita apie Graikiją 2000-aisiais. Deja, Graikijai prisijungti buvo leista, o Lietuvai, matomai, nebus.

Ką gi Lietuvai reikėtų daryti toliau?

Lietuvos vyriausybė yra nepavydėtinoje padėtyje. Programiniai įsipareigojimai bei padidėjusi parama iš ES didins valstybės išlaidas, kai tuo pačiu metu, norint tenkinti infliacijos kriterijų, jos turėtų būti mažinamos.

Lietuva turėtų siekti, kad jos atvejis būtų diskutuojamas ir Europos vadovų susirinkime birželį, nes tuo būdu yra akcentuojami/reklamuojami Lietuvos ekonominiai pasiekimai.

Reikėtų leisti Europos Komisijai sudaryti darbo grupę, kuri pasiūlytų rekomendacijas Lietuvai. Lietuva gautų puikų kozirį kritikuoti EK iš esmės - ekonominiu požiūriu. Dabartinėje situacijoje Lietuva beveik neturi realių galimybių reguliuoti infliaciją. Nebent būtų reikalaujama tai daryti ekonominio augimo ir žmonių gerovės sąskaita.

Reikėtų skatinti Europos Sąjungos sprendimus, kurie remiasi objektyvia ekonomine logika/analize, kaip yra JAV. Lietuva galėtų pasinaudoti šia situacija ir tapti šios idėjos propagavimo lydere ES. Juolab, kad ir mūsų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pasisako prieš "buhalterinį dogmatizmą ir politikavimą".