Europos Sąjungoje ekonominės logikos vakumas, ryškėja diskriminacija

Kokie veiksniai - ekonominiai ar politiniai - nulėmė neigiamą EK sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie eurozonos?

Be jokios abejonės tik ne Lietuvos ekonominis pasirengimas. Kai kurių Lietuvos ekonominių rodiklių turi pavydėti ne viena Europos senbuvė, o infliacijos kriterijus buvo viršytas dėl objektyvių išorinių veiksnių (pvz. dėl energijos kainų šuolio). Net jeigu būtume viršiję šį kriterijų didesniu skirtumu, tai netrukdytų efektyviai eurozonos plėtrai. Tai įrodo JAV atvejis, kuomet įvairių regionų infliacija viršija kriterijų net iki 2.3% punkto (Lietuva 0.06%), bei pačios eurozonos atvejis, kai 2004 metais visa eurozona metus laiko neatitiko infliacijos kriterijaus. Pažvelgus į paskutinių kelių dešimtmečių JAV istoriją, doleris išgyveno ir prisidėjo prie ekonominio augimo šalyje, kur pragyvenimo lygis įvairiuose regionuose skyrėsi labai panašiai, kaip dabar yra išsiplėtusioje ES. Jei tokia menka infliacijos variacija iš tiesų turėtų neigiamų ekonominių pasekmių, tiek JAV, tiek dabartinė eurozona jau seniai būtų buvusios suskaidytos į mažesnes pinigų zonas. Tuo tarpu subalansuota fiskalinė regionų ekonominė politika (nedidelis biudžeto deficitas ir valstybės skola) yra žymiai svarbesni efektyviam vienos valiutos zonos funkcionavimui. Lietuva šiuo aspektu atrodo puikiai. Dar daugiau, 2001 metais Graikijai buvo leista prisijungti prie eurozonos neatitinkant net šio svarbesnio reikalavimo. Graikija viršijo valstybės skolos kriterijų 44% punktais. Lietuvos atveju buvo pademonstruotas neabejotinas dvigubų standartų taikymas, visai neatsižvelgiant į ekonominę logiką. Paskutinę savaitę Europos spaudoje būsimu Europos Komisijos sprendimo absurdiškumu stebėjosi daugybė ekonomikos ekspertų. Štai keletas komentarų spaudoje:

Timothy Ash (Bear Stearns International Ltd. in London ): "Norima pateikti pavyzdį busimoms kandidatėms, nors su ankstesnėmis kandidatėmis buvo elgiamasi kitaip."

Dirk Schumacher (Goldman Sachs Group Inc. in Frankfurt ): "Taisyklės taikomos žymiai negailestingiau nei ankstesniais atvejais."

Paul De Grauwe (The Catholic University of Leuven, Belgium): "1990-aisiais reikėjo apibrėžti infliacijos vaidmenį. Dabar tai nebeturi jokios prasmės."

Joachim Fels (Morgan Stanley): "Iš grynai ekonominių pozicijų, nėra jokio pagrindo neleisti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims prisijungti prie eurozonos."

Michael Hume (Lehman Brothers): "Keista kai stojant į pinigų sąjungą reikia atitikti kriterijų, kuris atsižvelgia į neeurozonos šalis."

Lietuvos poziciją dar labiau sustiprina ir kai kurių Europos parlamento narių reakcija i EK išvadas. MEP Graham Watson (Europos liberalų ir demokratų aljanso vadovas) mano, kad "Lietuvos nepriėmimas į eurozoną yra aiškus dvigubų standartų taikymo atspindys."

Vis rečiau pasigirsdavo komentarų ar euro Lietuvai apskritai reikia, tačiau po EK neigiamo sprendimo visuomenė gali sureaguoti emociškai. Tokiems piliečiams padėti susivokti galėtų Deutsche Bank AG įvertinimas, kad euro įvedimas padidintų bendrą šalies produktą (BVP) iki 20% per sekančius 20 metų. Būtent tam ir užkirto kelią Europos Komisija savo politiniu sprendimu.

Kas lėmė tokį politinį sprendimą?

Baimė, kad būsimosios kandidatės į eurozoną prašysis neturėdamos gerų ekonominių rodiklių. Neatsižvelgus į Lietuvos nereikšmingą 0.06% punkto neatitikimą, būtų pretekstas (Lenkijai, Vengrijai...) reikalauti neatsižvelgti į 10%, 20%, 30%, 40% punktų neatitikimus (nors Graikijos atveju tai neturėjo reikšmės!).

Baimė, kad pradėjus atsižvelgt į realius ekonominius argumentus, politinis procesas bus nesuvaldomas.

Baimė, kad naujos narės pasiglemš užsienio investicijas. Pervenche Beres (EP ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkė) jau balandį (balandžio 3d.) interviu "Europolitics" metu pareiškė, kad "eurozonos kandidatės siekia įsivesti vieningą valiutą ne tam, kad prisidėtų prie bendrų komandinių pastangų, o tam, kad pritrauktų naujų užsienio investicijų. Jos bando užimti palankesnes pozicijas kaip vartotojos, o ne kaip tikri dori žaidėjai."

Lietuvos finansų ministro pastebėjimas, kad Europos Sąjunga pati nėra galutinai apsisprendusi dėl eurozonos plėtros nėra iš piršto laužtas. Tame pačiame interviu Pervenche Beres atvirai deklaravo savo poziciją dėl eurozonos plėtros: „Eurozona neturi pajėgumų absorbuoti naująsias ES šalis".

Sprendimui reikšmės galėjo turėti ir Lietuvos vykdoma "atlantinė" užsienio politika. Slovėnijai pasakyti "ne" buvo politiškai sunku, nes ši pavyzdingai "įsispraudė " į Mastrichto konvergencijos kriterijus. Nors ECB savo ataskaitoj du kartus pabrėžė, jog Slovėnijos vykdytas trumpalaikių palūkanų reguliavimas (aukštesnės nei eurozonoje) sumažino šalies infliaciją. Tai reiškia, kad įvedus eurą, Slovėnijoj infliacija turėtų didėti, nes palaikyti aukštesnių trumpalaikių palūkanų Slovėnija nebegalės. Tuo tarpu Lietuva (dėl valiutų valdybos) tokio reguliavimo vykdyti negalėjo ir įsivedus eurą infliacijos padidėjimo dėl šios priežasties nebūtų buvę. Iš esmės, Europos Komisija nubaudė šalį, kuri yra verta pagyrimo šiame Europos integracijos procese. Iš kitos pusės ECB ataskaita apie Lietuvą yra gan palankesnė nei ta pati ataskaita apie Graikiją 2000-aisiais. Deja, Graikijai prisijungti buvo leista, o Lietuvai, matomai, nebus.

Ką gi Lietuvai reikėtų daryti toliau?

Lietuvos vyriausybė yra nepavydėtinoje padėtyje. Programiniai įsipareigojimai bei padidėjusi parama iš ES didins valstybės išlaidas, kai tuo pačiu metu, norint tenkinti infliacijos kriterijų, jos turėtų būti mažinamos.

Lietuva turėtų siekti, kad jos atvejis būtų diskutuojamas ir Europos vadovų susirinkime birželį, nes tuo būdu yra akcentuojami/reklamuojami Lietuvos ekonominiai pasiekimai.

Reikėtų leisti Europos Komisijai sudaryti darbo grupę, kuri pasiūlytų rekomendacijas Lietuvai. Lietuva gautų puikų kozirį kritikuoti EK iš esmės - ekonominiu požiūriu. Dabartinėje situacijoje Lietuva beveik neturi realių galimybių reguliuoti infliaciją. Nebent būtų reikalaujama tai daryti ekonominio augimo ir žmonių gerovės sąskaita.

Reikėtų skatinti Europos Sąjungos sprendimus, kurie remiasi objektyvia ekonomine logika/analize, kaip yra JAV. Lietuva galėtų pasinaudoti šia situacija ir tapti šios idėjos propagavimo lydere ES. Juolab, kad ir mūsų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pasisako prieš "buhalterinį dogmatizmą ir politikavimą".